pareivis

pareĩvis, -ė smob. (2), pareivỹs, -ė̃ (3^b) Erž 1. Vaižg kas pareina, sugrįžta, sugrįžėlis. 2. NdŽ atėjūnas, ateivis: Pareivỹs jis (vyras) nu Varlaukio Grd. Padarė pareiviui vietą ant suolo LzP.